Vandens filtrai padeda spręsti skirtingas vandens kokybės problemas: sulaikyti smėlį ir rūdis, sumažinti kalkių susidarymą, pašalinti geležį ar pagerinti vandens skonį bei kvapą. Tačiau jų veikimo principai skiriasi. Vieni filtrai nešvarumus sulaiko mechaniškai, kiti naudoja aktyvintąją anglį, jonų mainų užpildus arba membranas.
Norint pasirinkti tinkamą sistemą, svarbu suprasti, kokią problemą ji turi išspręsti. Skaidrus vanduo nebūtinai yra minkštas ar neturi ištirpusių nepageidaujamų medžiagų, todėl gręžinio ir šulinio vandens filtravimą reikėtų planuoti pagal laboratorinių tyrimų rezultatus.
Mechaninis filtravimas – kietųjų dalelių sulaikymas
Mechaniniai vandens filtrai sulaiko vandenyje esančias neištirpusias daleles: smėlį, rūdis, dumblą ir kitus nešvarumus. Vanduo teka per tinklelį arba porėtą filtro kasetę, o dalelės, kurių filtras nepraleidžia, lieka jo paviršiuje ar viduje.
Filtravimo smulkumas nurodomas mikrometrais, žymimais µm. Mažesnis skaičius paprastai reiškia smulkesnį filtravimą, tačiau renkantis svarbu įvertinti ir filtro našumą bei galimą slėgio sumažėjimą.
Priklausomai nuo konstrukcijos, susikaupę nešvarumai pašalinami praplaunant filtrą arba pakeičiant kasetę.
Mechaninis filtras neminkština vandens ir nepašalina ištirpusių druskų. Dažnai jis naudojamas kaip pirmoji pakopa, apsauganti kitą vandens valymo įrangą.
Aktyvintoji anglis – skonio ir kvapo gerinimas
Aktyvintosios anglies filtruose naudojama porėta medžiaga, turinti didelį vidinį paviršių. Dalis vandenyje esančių junginių prisijungia prie šio paviršiaus. Šis procesas vadinamas adsorbcija. Anglis taip pat dalyvauja reakcijose, kuriomis mažinamas laisvojo chloro kiekis.
Tokie filtrai dažnai naudojami:
chloro kiekiui mažinti;
vandens skoniui ir kvapui gerinti;
daliai organinių junginių mažinti.
Konkrečios galimybės priklauso nuo anglies rūšies, filtro konstrukcijos ir vandens tekėjimo greičio. Įprastas aktyvintosios anglies filtras nėra skirtas vandeniui minkštinti ar nitratams šalinti.
Anglies kasetes būtina laiku keisti – jų gebėjimas valyti vandenį nėra neribotas.
Vandens minkštinimas – kalcio ir magnio jonų mainai
Vandens minkštinimo filtrai mažina kalcio ir magnio kiekį. Šios medžiagos lemia vandens kietumą ir kalkių nuosėdų susidarymą ant kaitinimo elementų, maišytuvų bei kitų paviršių.
Vanduo teka per specialų jonų mainų užpildą – katijonitą. Jis sulaiko kalcio ir magnio jonus, o į vandenį išskiria natrio jonus.
Užpildo minkštinimo gebai mažėjant, atliekama regeneracija. Jos metu naudojamas druskos tirpalas, atkuriantis užpildo veikimą. Regeneracijos nuotekos pašalinamos į kanalizaciją.
Druska pati vandens nefiltruoja – ji reikalinga jonų mainų užpildui regeneruoti. Dėl to druską reikia periodiškai papildyti, o paties užpildo po kiekvienos regeneracijos keisti nereikia.
Minkštinimo filtras nėra universalus visų teršalų šalinimo ar vandens dezinfekavimo įrenginys.
Nugeležinimas – oksidavimas ir filtravimas
Gręžinio vandenyje geležis gali būti ištirpusi, todėl ką tik iš čiaupo įpiltas vanduo kartais atrodo skaidrus. Susilietus su oru, geležis oksiduojasi, vanduo gali paruduoti ir jame atsirasti nuosėdų.
Daugelio nugeležinimo filtrų veikimas pagrįstas dviem etapais:
Oksidavimu. Naudojant orą ar kitą pagal sistemos projektą parinktą oksidatorių, ištirpusi geležis paverčiama filtru sulaikoma forma.
Filtravimu. Susidariusios dalelės sulaikomos filtro užpilde ir periodiškai pašalinamos atbulinio plovimo metu.
Kai kurie užpildai padeda oksidavimo reakcijoms vykti. Atsižvelgiant į sistemos konstrukciją ir vandens sudėtį, gali būti mažinamas ir mangano ar sieros vandenilio kiekis.
Rezultatas priklauso ne vien nuo filtro dydžio. Svarbūs vandens pH, teršalų koncentracijos, oksidavimo sąlygos, srautas ir pakankamas vandens kiekis filtrui praplauti.
Nitratų šalinimas – specialus jonų mainų užpildas
Nitratams šalinti gali būti naudojamas specialiai šiam tikslui parinktas anijonitas. Vandeniui tekant per užpildą, nitratų jonai pakeičiami chlorido jonais.
Kaip ir minkštinimo sistemoje, užpildą reikia regeneruoti druskos tirpalu. Tačiau įprastas minkštinimo katijonitas nitratų nešalina – tam reikalingas kitas užpildas.
Nitratų filtro dydis ir regeneracijos dažnumas parenkami pagal tyrimų rezultatus, kitus vandenyje esančius jonus ir sunaudojamo vandens kiekį. Sistemos veikimą svarbu patikrinti vandens tyrimu po filtravimo.
Atvirkštinis osmosas – vandens valymas membrana
Atvirkštinio osmoso, arba RO, sistemoje vanduo veikiamas slėgio teka per pusiau laidžią membraną. Ji praleidžia vandens molekules ir sulaiko didelę dalį ištirpusių druskų bei kitų medžiagų.
Susidaro du srautai:
išvalytas vanduo, tiekiamas į geriamojo vandens čiaupą;
koncentratas, su kuriuo sulaikytos medžiagos pašalinamos į kanalizaciją.
Prieš membraną paprastai montuojami pirminiai filtrai. Jie sulaiko daleles ir, kai reikia, mažina membranai žalingo chloro kiekį. Po membranos gali būti papildomas anglies filtras ar mineralizavimo kasetė.
Geriamojo vandens sistemos su RO membrana dažnai montuojamos po virtuvės plautuve. Konkrečių medžiagų sumažinimo galimybės ir vandens sąnaudos priklauso nuo pasirinkto modelio bei jo darbo sąlygų.
UV dezinfekcija – mikroorganizmų inaktyvavimas
UV įrenginys vandenį veikia ultravioletine spinduliuote, kuri inaktyvuoja mikroorganizmus. Nors buityje jis kartais vadinamas UV filtru, jo paskirtis yra dezinfekcija.
UV įrenginys nepašalina kalkių, geležies, nitratų ar ištirpusių druskų. Kad dezinfekcija būtų veiksminga, vanduo turi būti tinkamai paruoštas, o srautas neturi viršyti įrenginio galimybių. Svarbi ir reguliari lempos bei apsauginės kvarcinės įvorės priežiūra.
Kodėl dažnai reikia kelių filtravimo pakopų?
Viename vandens šaltinyje gali būti kelios skirtingos problemos. Pavyzdžiui, gręžinio vanduo gali būti kietas, turėti geležies ir mechaninių priemaišų. Tokiu atveju vieno filtro gali nepakakti.
Pagal tyrimus ir naudojimo sąlygas gali būti parenkamas mechaninis filtravimas, geležies šalinimas ir minkštinimas, o geriamajam vandeniui virtuvėje – papildoma RO sistema. Filtrų derinys ir jų eiliškumas nustatomi individualiai.
Kaip pasirinkti tinkamą vandens filtrą?
Renkantis svarbu įvertinti ne tik filtro veikimo principą, bet ir vandens tyrimus, reikalingą našumą, slėgį, montavimo vietą bei priežiūros poreikį.
Prieš užsakant įrangą verta išsiaiškinti:
kokias konkrečias medžiagas sistema mažins;
kokiomis sąlygomis ji veiks;
ar pakaks vandens srauto filtrui praplauti;
kokių eksploatacinių medžiagų reikės;
kaip bus tikrinamas filtravimo rezultatas.
Tinkamai parinktas ir prižiūrimas filtras sprendžia konkrečią vandens kokybės problemą. Vien įrenginio pavadinimas ar išvaizda neparodo, ar jis tiks jūsų vandeniui.
Norite sužinoti, kokia sistema reikalinga jūsų namams? Atsiųskite vandens tyrimų rezultatus – padėsime parinkti įrangą ir paaiškinsime jos veikimą bei priežiūrą. Vandens filtrus montuojame visoje Lietuvoje.